LIETUVOS DARBO RINKA 2019/07

Transkriptas

1 07 numeris, 2019/08/12 LIETUVOS DARBO RINKA 2019/07 Darbo paieškas pradeda mokslus baigęs jaunimas Liepos mėnesio darbo rinkos tendencija padidėjusi absolventų registracija Užimtumo tarnyboje, darbo paieškas pradėjo 1,6 tūkst. ką tik universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas baigusių jaunuolių, tai yra 3 kartus daugiau negu birželį m. liepą buvo įregistruota 1,7 tūkst. absolventų. Aukšta darbo jėgos paklausa ir augančios įsidarbinimo galimybės lėmė, kad keletą pastarųjų metų besiregistruojančių absolventų skaičius mažėja Įregistruota absolventų ( ) 1,6 1,7 Tarp absolventų daugiausia, 42,5 proc. baigę profesines mokyklas, kas trečias universitetus, 23,8 proc. kolegijas. Daugiausia įregistruota jaunuolių baigusių virėjo, automobilių mechanikos, medicinos, higieninės kosmetikos, teisės, socialinio darbo, apdailininko, kineziterapijos mokymo programas. Didesniąją dalį per liepą įregistruotų absolventų sudaro merginos beveik 60 proc. Per šių metų sausio liepos mėnesius į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 4,8 tūkst. absolventų. Augo jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla 2,0 Išaugus absolventų skaičiui, nuo 26,7 iki 32,5 proc. didėjo jaunimo dalis tarp pradėjusiųjų ieškoti darbo asmenų. Per mėnesį jaunesnių kaip 30 m. amžiaus bedarbių įregistruota 7,9 tūkst. Taip pat augo ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Liepos mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius 2,6 4,0 tūkst Faktai ir skaičiai Per liepos mėnesį (tūkst.): iš viso iki 29 m. Įregistruota bedarbių 25,6 8,3 iš jų, moterų 12,2 3,8 vyrų 13,5 4,6 Įregistruota laisvų darbo vietų 32,7 iš jų neterminuotam darbui 31,2 Įdarbinta asmenų 13,8 3,6 iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis Pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse Nuo metų pradžios (tūkst.): 12,2 3,2 1,7 0,4 Įregistruota bedarbių 151,2 43,8 Įdarbinta asmenų 108,1 28,7 Pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse Rugpjūčio 1 d. (tūkst.): 15,0 3,2 Įregistruota bedarbių 137,4 24,6 iš jų: moterų 70,4 12,3 vyrų 67,0 12,3 dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 19,2 2,3 ilgalaikių bedarbių 30,2 3,3 Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais (proc.) bendras 8,0 5,4 moterų 8,2 5,5 vyrų 7,8 5,3

2 2 LIETUVOS DARBO RINKA, 2019/07 7,8 proc. darbingo amžiaus vyrų, moterys 8,2 proc. tos pačios amžiaus grupės moterų. Palyginti su 2018 m. rugpjūčio 1 d. vyrų registruotas nedarbas mažėjo 0,3 proc. punkto, moterų - 0,1 proc. punkto. Liepos pabaigoje bedarbiais šalyje buvo registruota 70,4 tūkst. neturinčių darbo moterų ir 67 tūkst. - vyrų. Registruotas jaunimo nedarbas paskutinio vasaros mėnesio pradžioje siekė 5,4 proc., dėl pradėjusių registruotis absolventų jis per mėnesį augo 0,4 proc. punkto. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose rugpjūčio 1 d. buvo registruota 24,6 tūkst metų amžiaus šalies gyventojų, tai yra 2 tūkst. daugiau negu prieš mėnesį m. rugpjūčio 1 d. buvo registruota 24,7 tūkst. jaunuolių, o registruotas jaunimo nedarbas 5,2 proc. Teritoriniai nedarbo skirtumai [atkelta iš 1 psl.] kreipėsi 25,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per septynis šių metų mėnesius įregistruota 151,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 3,9 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Augo darbo jėgos paklausa Liepą darbo jėgos paklausa, palyginti su birželiu, augo beveik 10 proc. Užimtumo tarnybos duomenų bazėje buvo registruota 32,7 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 23,7 tūkst. naujų. Apie 95 proc. visų darbo pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui. Daugiausia, beveik tris iš penkių, darbo pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš kurių daugiau kaip 40 proc. darbo vietų - prekyboje. Kas ketvirtą darbo pasiūlymą pateikė pramonės įmonės, statybos apie 12 proc. Darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Praėjusį mėnesį labiausiai augo slaugos specialistų, dailidžių ir stalių, barmenų bei jaunesniųjų socialinių darbuotojų poreikis. Per šių metų sausio liepos mėnesius darbdaviai registravo 122,6 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 12,4 tūkst. terminuotam įdarbinimui. Darbo jėgos paklausa terminuotam darbui, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu augo 3,1 proc., o terminuotam 2,6 proc. mažėjo. Registruotas nedarbas šalyje 8,0 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 137,4 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 0,8 proc. mažiau negu prieš mėnesį ir 3,7 proc. mažiau palyginti su 2018 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti neturintys darbo asmenys, kaip ir prieš mėnesį, sudarė 8,0 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus registruoto nedarbo rodiklis buvo 0,2 proc. punkto aukštesnis. Išaugęs darbo jėgos poreikis transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei žemės ūkio sektoriuose lėmė, kad vyrų nedarbo rodiklis mažėjo ir rugpjūčio 1 d. buvo mažesnis nei moterų. Neturintys darbo vyrai sudarė Liepos mėnesį registruotas nedarbas mažėjo 38 iš 60 šalies savivaldybių, 16 augo, 6 - liko nepakitęs. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio 1 d. buvo registruota Zarasų (14,4 proc.), Ignalinos (13,3 proc.) rajonų ir Kalvarijos (12,3 proc.) savivaldybėse. Aukštą nedarbą lemia ne tik darbo jėgos paklausą viršijanti pasiūla, bet geografinė savivaldybių padėtis: visos aukščiausio nedarbo teritorijos šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Dėl geografinės padėties šių savivaldybių gyventojams ribotos mobilumo galimybės. Zarasų ir Kalvarijos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis žemiausias šalyje. Neringoje, kur darbo pasiūlos ir paklausos santykis ypač vasaros metu palankiausias darbo ieškantiesiems, rugpjūčio 1 d. registruotas nedarbas buvo žemiausias šalyje 2,3 proc. Žemi registruoto nedarbo rodikliai ir kitose pajūrio savivaldybėse: Kretingoje (4,1 proc.), Klaipėdos r. (4,2 proc.), Skuode (4,8 proc.), Palangoje (5,3 proc.). Jei kitose savivaldybėse nedarbo rodikliai vieni žemiausių ištisus metus, Palanga į šį sąrašą patenka tik vasaros sezono metu. Tarp didžiausių šalies miestų aukščiausias nedarbas fiksuotas Kaune (8,8 proc.), žemiausias Šiauliuose (5,6 proc.). Vietos ūkio struktūra pagal ekonomines veiklas lemia, kad daugiausia darbingo amžiaus moterų registruota bedarbėmis Visagino (13,4 proc.) ir Kelmės ir Zarasų rajonuose (po 13,3 proc.). Aukščiausias vyrų nedarbas Zarasų (15,5 proc.) ir Ignalinos (15,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausi tiek vyrų, tiek moterų registruoto nedarbo rodikliai Neringoje, atitinkamai 2,5 ir 2,0 proc. Aukščiausias jaunimo (16 29 metų) nedarbas registruotas Zarasų (8,8 proc.) ir Visagino (8,2 proc.) savivaldybėse. Žemiausi jaunimo nedarbo rodikliai Neringoje (0,9 proc.) ir Skuode bei Pakruojyje (po 1,9 proc.). Liepos mėnesį Užimtumo tarnybos specialistai į darbo rinką padėjo sugrįžti 23,8 tūkst. asmenų. Nuo metų pradžios užimtumas suteiktas 172,6 tūkst. Padėta įsidarbinti 13,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų Per liepos mėnesį 4 proc. (0,5 tūkst.) daugiau nei birželį darbo ieškančių žmonių įsitvirtino darbo rinkoje tarpininkauta įdarbinant 13,8 tūkst. asmenų, iš jų 12,2 tūkst. įdarbinta neterminuotai. Palyginti su praėjusių metų liepa, šiemet įdarbinta 10,6 proc. daugiau. Moterys tarp įdarbintųjų sudaro 45,9 proc., jaunimas iki 29 m. 27,9 proc. Darbo rinkoje ryškėjant darbo jėgos trūkumui bei užimtumo tarnybai įgyvendinant priemones padedančias ilgą laiką

3 LIETUVOS DARBO RINKA, 2019/07 3 Per septynis šių metų mėnesius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti beveik 15 tūkst. asmenų. Daugiau bedarbių vykdo savarankišką veiklą Liepą savarankiškai dirbančių skaičius išaugo 19 proc. veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,3 tūkst. asmenų. Palyginti su 2018 m. liepą dirbančių savarankiškai 5 proc. mažiau. Kas trečias ketvirtas (29 proc.) įsigijęs verslo liudijimą vykdė statybos darbus, daugiau kaip 23 proc. prekybą, apie 18 proc. kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklą, 6 proc. variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. nedirbusiems asmenims grįžti į darbo rinką 30 proc., palyginti su 2018 m. liepa, augo ilgalaikių bedarbių idarbinimas. Daugiau kaip 12 proc. (1,6 tūkst.) visų įdarbintų darbo ieškančių asmenų - ilgalaikiai bedarbiai. Didėja vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo galimybės: per liepą tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos beveik 2 tūkst. vyresnių kaip 55 metai amžiaus asmenų, tai yra 23 proc. daugiau negu per praėjusių metų liepą. Per septynis šių metų mėnesius tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 108,1 tūkst. asmenų, tai yra 11 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 1,7 tūkst. asmenų Liepos mėnesį remiamas užimtumas suteiktas 1,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Beveik kas trečias iš jų (535) įgis darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas ir kompetencijas. Panašus skaičius darbo rinkoje papildomai remiami asmenys įdarbinti subsidijuojant, 156 pradėjo dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Liepą daugiausiai darbo ieškančiųjų rinkosi transporto srities mokymo programas ir įgis įvairių transporto priemonių vairuotojų kvalifikacijas. Tarp populiariausių programų patenka virėjo, socialinio ir slaugos darbuotojo, apskaitininko, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio, suvirintojo, apdailininko mokymo programos Pasinaudoję paramos judumui priemone 0,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų galėjo įsidarbinti ar dalyvauti darbo rinkos priemonėse teritorijose nutolusiose nuo gyvenamosios vietos. Pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus 2019 metų liepos mėnesį gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš privataus sektoriaus Vilniuje, dėl įmonėje vyksiančių darbo organizavimo pakeitimų. Apie atleidimą įspėtas 231 darbuotojas iš 395 dirbančiųjų nekilnojamojo turto operacijomis užsiimančioje įmonėje UAB Mano Būsto priežiūra metų liepos mėnesį buvo gauti 5 pranešimai apie numatomą 195 darbuotojų atleidimą, iš Lietuvos edukologijos universiteto, UAB Jadecloud-Vilma, VšĮ Vilniaus odos ir veneros ligų centras, Veikla pagal verslo liudijimus svariai prisidėjo prie vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų nedarbo rodiklių mažėjimo. Didesnioji dalis dirbančių pagal verslo liudijimus, 55 proc. vyrai. Apie 37 proc. dirbančių savarankiškai vyresni kaip 50 metų asmenys. Jaunimas savarankišką veiklą renkasi rečiau: 11,5 proc. pradėjusių veiklą pagal verslo liudijimus - jaunesni kaip 30 m. amžiaus. Apie 17 proc. dirbančių savarankiškai ilgalaikiai bedarbiai. Per sausio liepos mėnesius bedarbiai įsigijo 49,5 tūkst. verslo liudijimų savarankiškai veiklai vykdyti. Užimtumo didinimo programose pradėjo dalyvauti 0,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Per septynis šių metų mėnesius šiose programose dalyvavo 2,7 tūkst. asmenų. Laikino užimtumo priemonės leido sumažinti nedarbą 1,1 proc. punkto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse liepos pabaigoje dalyvavo per 19,2 tūkst. bedarbių ir dėl šios priežasties jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas. Aktyvios darbo rinkos politikos ir laikino užimtumo priemonių taikymas leido sumažinti registruotą nedarbą 1,1 proc. punkto, suteikė bedarbiams pagalbą įgyjant profesines kvalifikacijas, kompetencijas bei įgūdžių ir patirties reikalingų siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje. Dėl aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo registruotas jaunimo nedarbas mažėjo 0,5 proc. punkto. Įvairiose darbo rinkos priemonėse liepos pabaigoje dalyvavo 2,3 tūkst metų amžiaus bedarbių. Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centro, Šiaulių r. Dirvonėnų mokyklos daugiafunkcinio centro. Lyginant 2019 metų ir 2018 metų liepos mėnesius, šiemet gauta keturiais pranešimais mažiau, tačiau įspėta 18,5 proc. daugiau darbuotojų. Per 2019 metų sausio liepos mėnesius gautas 31 pranešimas apie numatomą 1896 darbuotojų atleidimą. Šiemet įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius sumažėjo 1,6 karto. Per 2018 metų sausio liepos mėnesius gautas 71 pranešimas apie numatomą 3078 darbuotojų atleidimą.

4 AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONĖS ĮDARBINIMAS LAISVOS DARBO VIETOS ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ 5 LIETUVOS DARBO RINKA, 2019/07 Rodikliai Skaičiais, mėn Pokyčiai Lyginant su praeitų Lyginant su praeitu metų atitinkamu mėnesiu laikotarpiu sk. % sk. % Per mėnesį , ,9 Nuo metų pradžios ,9 Mėnesio pabaigoje , ,7 51,2 % moterų , ,0 48,8 % vyrų , ,4 17,9 % jaunimo iki 29 m. amžiaus , ,2 22,0 % ilgalaikių bedarbių , ,5 dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse , ,8 Bedarbiai, proc. DAG* mėnesio pabaigoje 8,0 8,0 0,0-0,2 Įregistruota per mėnesį iš viso , ,9 iš jų neterminuotam darbui , ,3 terminuotam darbui ,1 98 6,8 Iš viso per mėnesį , ,6 Iš viso nuo metų pradžios ,2 pagal neterminuotas sutartis , ,4 pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios ,7 pagal terminuotas sutartis , ,9 pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios ,3 Nusiųsta į priemones per mėnesį , ,1 36,0 %** Parama mokymuisi , ,6 - profesinis mokymas , ,9 - įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį , ,2 - stažuotė , ,8 - neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas ,8-3 -7,3 39,0 %** Remiamasis įdarbinimas , ,5 - Įdarbinimas subsidijuojant , ,3 - darbo įgūdžių įgijimo rėmimas , ,3 6,0 %** Parama darbo vietoms steigti , ,3 - įdarbinimas į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas , ,4 - įdarbinimas į vietas įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus , ,5 - savarankiško užimtumo rėmimas , ,0 19,0 %** Parama judumui , ,6 Nusiųsta į priemones nuo metų pradžios ,7 Profesinė reabilitacija , ,5 Užimtumo didinimo programos ,5 45 9,4 Veikla pagal verslo liudijimą , ,0 Išduota leidimų įdarbinti užsieniečius , ,3 * DAG - darbingo amžiaus gyventojų skaičius ** proc. visų nukreiptų į programas per ataskaitinį mėnesį Užimtumo tarnyba Geležinio Vilko g. 3A, T , LT Vilnius E. info@uzt.lt

5 Darbo rinkos rodikliai teritorijose, 2019 m. liepa Registruota bedarbių per mėnesį mėnesio pabaigoje Įdarbinta Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytis +/ - ŠALYJE ,0 8,0 0,0 Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas ,3 8,2-0,1 Alytaus apskritis ,2 8,9-0,3 Alytaus ,8 8,8 0,0 Alytaus m. savivaldybė ,9 8,9 0,0 Alytaus r. savivaldybė ,8 8,5-0,3 Druskininkų ,0 7,8-0,2 Lazdijų ,7 11,9-0,8 Varėnos ,9 8,0-0,9 Kauno apskritis ,5 8,5 0,0 Kauno ,4 8,5 0,1 Kauno m. savivaldybė ,7 8,8 0,1 Kauno r. savivaldybė ,4 7,5 0,1 Jonavos ,2 11,4 0,2 Kaišiadorių ,6 7,7 0,1 Kėdainių ,6 8,2-0,4 Prienų ,1 6,8-0,3 Prienų r. savivaldybė ,2 7,0-0,2 Birštono savivaldybė ,4 5,6-0,8 Raseinių ,6 8,4-0,2 Klaipėdos apskritis ,0 6,0 0,0 Klaipėdos ,9 6,1 0,2 Klaipėdos m. savivaldybė ,7 7,0 0,3 Klaipėdos r. savivaldybė ,4 4,2-0,2 Neringos savivaldybė ,7 2,3-0,4 Palangos ,3 5,3-1,0 Kretingos ,1 4,1 0,0 Skuodo ,0 4,8-0,2 Šilutės ,3 8,4 0,1 Marijampolės apskritis ,6 8,2-0,4 Marijampolės ,8 8,4-0,4 Marijampolės savivaldybė ,5 7,2-0,3 Kalvarijos savivaldybė ,0 12,3-0,7 Kazlų Rūdos savivaldybė ,0 10,7-0,3 Šakių ,6 7,1-0,5 Vilkaviškio ,9 8,7-0,2 Panevėžio apskritis ,7 8,4-0,3 Panevėžio ,3 7,3 0,0 Panevėžio m. savivaldybė ,8 6,9 0,1 Panevėžio r. savivaldybė ,3 8,3 0,0 Biržų ,1 9,5-0,6 Kupiškio ,3 8,6-0,7 Pasvalio ,5 9,7-0,8 Rokiškio ,8 10,9-0,9

6 Registruota bedarbių per mėnesį mėnesio pabaigoje Įdarbinta Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytis +/ - Šiaulių apskritis ,6 8,1-0,5 Šiaulių ,8 6,5-0,3 Šiaulių m. savivaldybė ,0 5,6-0,4 Šiaulių r. savivaldybė ,0 8,7-0,3 Akmenės ,3 11,4 0,1 Joniškio ,1 10,7-0,4 Kelmės ,0 12,0-1,0 Pakruojo ,4 6,7-0,7 Radviliškio ,1 9,6-0,5 Tauragės apskritis ,8 8,3-0,5 Jurbarko ,0 11,3-0,7 Šilalės ,3 6,5 0,2 Tauragės ,3 7,6-0,7 Tauragės r. savivaldybė ,3 7,6-0,7 Pagėgių savivaldybė ,8 7,7-0,1 Telšių apskritis ,1 8,1 0,0 Mažeikių ,7 9,8 0,1 Plungės ,5 6,5 0,0 Plungės r. savivaldybė ,6 6,5-0,1 Rietavo savivaldybė ,0 6,3 0,3 Telšių ,5 7,4-0,1 Utenos apskritis ,2 11,2 0,0 Anykščių ,4 11,1-0,3 Ignalinos ,2 12,1-0,1 Ignalinos r. savivaldybė ,3 13,3 0,0 Visagino m. savivaldybė ,3 11,2-0,1 Molėtų ,1 11,0-0,1 Utenos ,1 9,1 0,0 Zarasų ,3 14,4 0,1 Sostinės regionas ,4 7,5 0,1 Vilniaus apskritis ,4 7,5 0,1 Vilniaus ,3 7,4 0,1 Vilniaus m. savivaldybė ,1 7,3 0,2 Vilniaus r. savivaldybė ,3 8,3 0,0 Šalčininkų ,4 8,0-0,4 Širvintų ,6 8,3-0,3 Švenčionių ,4 8,2-0,2 Trakų ,9 6,1 0,2 Trakų r. savivaldybė ,9 6,1 0,2 Elektrėnų savivaldybė ,9 6,1 0,2 Ukmergės ,7 10,0 0,3